Jei paklaustume mokinių, kurių šeimose rūšiuojamos visos atliekos, tikrai daugiausiai sulauktume neigiamų atsakymų. Ir pasiteisinimų būtų daugybė. Iš tiesų kiekvienam rūšiuojančiam kyla daugybė klausimų: kam? kur? dėl ko?… Gegužės 25 d. į Šiaulius ieškoti atsakymų į panašius klausimus išvyko Alksniupių pagrindinės mokyklos 9-10 klasių mokiniai su auklėtojomis.
Mokiniai lankėsi Aukštrakių nepavojingų atliekų sąvartyne, kur sužinojo visą mišrių atliekų kelią nuo konteinerio iki sąvartyno kaupo – sekcijos. Beveik valandą trukusią ekskursiją vedė ŠRATC gamybos vadovas Tomas Bielskis. Jis papasakojo ir aprodė visą rūšiavimo procesą. Pasirodo, atliekos, atvežtos ir pasvertos, nekeliauja tiesiai į sąvartyno kalną. Pirmiausia išsijojamos smulkios, iki 8 cm, daugiausia organinės medžiagos: lupenos, graužtukai, sąšlavos. Visa tai kompostuojama mėnesį uždaroje patalpoje, palaikant tam tikrą temperatūrą ir drėgmę. Vėliau dar du mėnesius susidaręs kompostas brandinamas aikštelėje. Po to tiriama ir, jei iš komposto neišsiskiria metanas, pilama į sąvartyno kaupą, sluoksniuojant su stambiagabaritėmis atliekomis. Iš neišsijotų atliekų magnetu atskiriamos metalo atliekos. Likusios atliekos keliauja per rūšiuotuvą, atskiriamos smulkiagabaritės ir stambiagabaritės. Pastarosios keliauja į sąvartyno kaupą, o smulkiagabaritės vežamos į Kauną saugiai sudeginti. Išsiskyrusi šiluma panaudojama miesto šildymui. Užlipus ant sąvartyno kaupo pabaigtos sekcijos, pamačius, kaip formuojama kita sekcija, mokiniai suprato, kad tai nėra tik šiukšlių krūva, kuri teršia aplinką. Čia surenkamas vandens filtratas, kuris nukreipiamas į UAB „Šiaulių vandenys“ vandens valymo įmonę; surenkamos dujos, kuriomis džiovinamas UAB „Šiaulių vandenys“ dumblas. Trumpai sakant, iš buitinių mišrių atliekų dar stengiamasi išgauti bent šiek tiek naudos. Kai kuriose ES valstybėse sąvartynai yra iš naujo perkasami, atliekos perrūšiuojamos ir tų sąvartynų kaupų nelieka, plotai sutvarkomi, apsodinami medeliais. Linkime, kad tokia patirtis kuo greičiau pasiektų ir Lietuvą.
Po ekskursijos po Aukštrakių nepavojingų atliekų sąvartyną mokiniai aplankė UAB „Toksika“, kur atvežamos nuodingos, pavojingos aplinkai atliekos iš visos Lietuvos, nes čia yra vienintelė Baltijos šalyse toksinių medžiagų deginimo įmonė. Nuo UAB „Toksika“ gyvavimo pradžios 1992 m. yra sutvarkyta virš 140 tūkst. tonų pavojingų atliekų. Mokiniai apžiūrėjo įmonės teritoriją, kokios medžiagos, kur ir kaip yra sandėliuojamos, kol bus sudegintos, sužinojo, kokios pavojingos medžiagos susidaro buityje ir kur jas saugiai dėti. Ekskursijos vadovas nuvedė iki pavojingų atliekų sąvartyno, kur į betoninius lovius yra statomi pelenų iš pavojingų atliekų deginimo krosnies konteineriai. Pelenai sumaišomi su betonu, daromi laboratoriniai tyrimai, ar iš tų lydinių neišsiskiria pavojingos medžiagos. Jei kenksmingų medžiagų normų neviršija, tokie lydiniai pilami į plastikinius konteinerius ir dedami į pavojingų atliekų sąvartyną. Mokiniai pabuvo įmonės laboratorijoje, kur jos vedėja Rita Paukštė labai išsamiai papasakojo, kaip kruopščiai tiriama atvežtų pavojingų atliekų sudėtis, kad deginimo metu būtų teisingai parinkti atliekų mišiniai pagal degumą, sudėtį, kad nesusidarytų sprogstami mišiniai, ar, jiems degant, išsiskiriančios kenksmingos medžiagos neviršytų leistinos normos. Jei paskaičiavus yra tikimybė viršyti normos ribas, į atliekų deginimo mišinius dedami įvairūs regentai, kurie neutralizuoja kenksmingas medžiagas. Laboratorijos vadovė parodė įvairius laboratorijos prietaisus. Po to mokiniai stebėjo atliekų padavimą į krosnį, degimo procesą krosnyje, matė atliekų degimo likučius, pneumatinę ranką, kuria dedamos ant transporterio dėžutės su infekuotomis medicininėmis atliekomis, tiesiai keliaujančiomis į krosnį. Mokiniai pamatė, kokį ilgą kelią nueina dūmai, kol pasiekia kaminą. Įrengtoje stotelėje kas 5 sekundes fiksuojamas kenksmingų medžiagų kiekis, kurį tiesiogiai mato Aplinkos ministerija. Jis neturi viršyti Aplinkos ministerijos patvirtintų leistinų normų. Ekskursijos pabaigoje mokiniai pasiekė aukščiausią įmonės darbo tašką, kur sėdi pamainos vadovas ir per vaizdo kameras stebi visą darbą bei monitoriaus ekrane – išmetamų medžiagų kiekį dūmuose. Po tokios ekskursijos mokiniai įsitikino, kad pavojingos atliekos, atvežtos į UAB „Toksika“, yra saugiai sunaikinamos, o likučiai sutvarkomi neteršiant aplinkos.
Ekskursija į Aukštrakių nepavojingų atliekų sąvartyną ir UAB „Toksika“ finansuota visuomenės aplinkosauginio švietimo projekto „Dideli darbai prasideda nuo mažų žingsnelių“. Tikime, kad mokiniai, susipažinę su šių įmonių veikla ir įnašu į švarią bei sveiką aplinką, taip pat žengs tuos pirmuosius savo žingsnelius ir prisidės prie visų bendro tikslo – mažinti atliekų kiekį Žemėje. Visi rūšiuokime!
Jurgita Beklešovienė