Birželio 23–25 dienomis tradiciškai Alksniupių pagrindinės mokyklos mokiniai buvo pakviesti vykti į kasmetinę stovyklą prie jūros.
Šiemet nemažas būrys įvairių klasių mokinių (vadovaujami mokytojos Virginos Krugelienės) visus metus ruošėsi, mokėsi šokių, kad galėtų vykti į Lietuvos moksleivių Dainų šventę Vilniuje, bet… (virusiukas planus pakeitė). Užtat pailsėti, papramogauti, pašokti jie išvyko į Palangą.
Pirmąją stovyklos dieną, įsikūrę poilsio namuose, mokiniai su mokytojais praleido labai aktyviai: daug vaikščiojo, lipo į Birutės kalną pasigrožėti jūros vaizdu iš viršaus, šoko prie grojančio fontano, grožėjosi Meilės bei grafų Tiškevičių alėjomis, saulę palydėjo ant Palangos tilto, o drąsiausi išsimaudė šaltame Baltijos jūros vandenyje.
Po trumpos vasaros nakties išaušus saulėtam rytui visi stovyklautojai patraukė per Palangos parką prie jūros rytinei mankštai ir maudynėms. Grįždami užsuko į saulės nutviekstą rožyną prie Gintaro rūmų, uostė nuostabius rožių žiedus, džiaugėsi ryto gaiva. Po pusryčių laukė dar viena aktyvi dieną – kelionė dviračiais į Šventąją. Linksmai ir saugiai važiuodami dviračių taku galėjo pasidžiaugti gamta. Tai buvo puiki kojų treniruotė prieš vakarinius šokius ant Palangos tilto. Po visos dienos kaitrios saulės, ledinio jūros vandens šokiai vėl visus užkaitino. Nusileidus saulei visi grįžo pailsėti prieš trečiosios dienos kelionę.
Trečiąjį rytą poilsiautojus pažadino skaisti ir kaitri saulė. Laukė karšta diena. Po mankštos ir pusryčių išvyko susipažinti su Klaipėdos krašto lankytinomis vietomis. Pirmiausia aplankė Olando kepurės skardį, kur pamatė ir visiškai nurimusią Baltijos jūrą, kai net bangelių nesimato. Vėliau laukė netikėtumai „Memel – Nord“ – pakrantės artilerijos baterijoje, kurioje išgirdo pasakojimų apie Antrojo Pasaulinio karo baisumus, moksleiviai patys galėjo pabandyti atlikti kai kurias užduotis, kad įsitikintų, jog istorijos tikros (sužeistųjų gabenimas, sprogimo poveikis ir kt.). Pabaigai, persikėlę keltu, stovyklautojai aplankė Jūrų muziejų, pasigrožėjo įvairiaspalvėmis ir pačių įvairiausių pavadinimų žuvimis, išbandė interakyvias užduotis, pasitikrino biologijos žinias ir sėdo į geltonąjį autobusiuką.
Pradėję kelionę su dainomis, namo taip pat važiavo linksmi, nors šiek tiek pavargę. Trys dienos draugų būryje prabėgo nejučia, beliks laukti kitos vasaros, kad vėl būrys alksniupiečių moksleivių patrauktų prie jūros naujiems nuotykiams ir įspūdžiams.
Zita Kučienė